Tapybos pavasaris pražydo Pylimo gatvėje

Sostinėje atsirado nauja parodų erdvė - 'Pylimo galerija'. Trys dešimtys vien pripažintų dailininkų tapybos darbų sufleruoja čia būsiant kitokį požiūrį į dailę.

Galerijos gyvavimo pradžią žymi "Tapybos pavasaris". Šįkart viskas gana aišku - tiesiog klasikinė, modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos tapyba. Pirmąją parodą lydi drąsus galerijos kredo: "Tikra tapyba." Ir dideli norai - parodą "Tapybos pavasaris" išauginti į kasmetinę tradiciją, tapytojų festivalį.

Galerijos pavadinimas ir misija gana simboliniai, bet ir tai turi priežastį. Sostinės Pylimo gatvės parodų erdvės namo rūsyje rastas gotikinės miesto gynybinės sienos pamatas, matomos šaudymo angos, taigi istorija byloja, kad šis mūras dar XVI amžiuje saugojo Vilnių. Keičiantis sienų funkcijoms, atkurta pagrindinė - ginti. Tik šįsyk lietuvišką tapybą.

"Jau daugiau nei šimtą metų visi laidoja tapybą, apie jos mirtį buvo pradėta šnekėti XX amžiaus pradžioje, o ji gyva ir viskas. Ta gyva tapyba teikia žmogui džiaugsmą", - pasididžiavimo, kad įsikūrė vieta, kur galima pasigrožėti pastaruoju laiku užgožiama dailės technika, neslėpė menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.

Per pirmąją parodą salės sužydėjo tapybos spalvomis, dinamika, skirtingos dvasios ir požiūrių į meną persmelktais darbais. Per atidarymą čia knibždėte knibždėjo žmonių, tarp jų ir penkiolika parodoje po du darbus eksponuojančių dailininkų. N.Tumėnienė džiaugėsi, kad "Tapybos pavasaryje" galima rasti ir retai eksponuojamos autorių kūrybos, vienoje vietoje daug skirtingų lietuvių tapytojų darbų, jau atpažįstamų, galbūt ir naujai atrastų.

"Pylimo galerijos" direktorė Milda Smetonaitė tikino, kad solidžiais vadinami tapytojai nebūtinai pagyvenę menininkai, jiems durys jokiu būdu nebus užtrenktos. Šioje parodoje jų kūryba taip pat rado savo vietą. Apie dvi skirtingos brandos autorių sales prabilo ir menotyrininkė N.Tumėnienė. "Labai gerai apgalvotas tapybos pateikimas. Pirmoje salėje yra prityrusiųjų tapyba, tų, kuriuos jau galima vadinti klasikais, kai kurių jau ir tarp gyvųjų nėra, pavyzdžiui, Algirdo Petrulio", - sakė menotyrininkė, geru žodžiu nepamiršdama paminėti tapytojų Vlado Karatajaus, Vincento Gečo, Aloyzo Stasiulevičiaus, Leonardo Tuleikio, Rimo Zigmo Bičiūno, Antano Beinaravičiaus, Lino Julijono Jankaus, Mindaugo Skudučio kūrybos. Kitą ekspozicijos salę N.Tumėnienė juokaudama vadino sąlyginai jaunimu, jau spėjusiu žengti į kūrybinės patirties solidžius jubiliejus. Tarp Jono Daniliausko, Jūratės Mykolaitytės, Gintaro Palemono Janonio, Juliaus Jokūbonio, Sigitos Maslauskaitės kūrinių darbus eksponavo ir jauniausioji trisdešimt ketverių Grytė Pintukaitė-Valečkienė. Menininkė LŽ prisipažino, kad pasiūlymas savo darbus eksponuoti su būriu klasikų jai - tikra garbė ir puiki proga.

Galerijos įkūrėjai tikino, jog ir ateityje laikysis pakraipos, kurią atskleidžia dabar čia rodomi darbai. Riba eksperimentams sulig tartais žodžiais "tikra tapyba" sumažėja, bent jau iš pradžių šio šūkio bus laikomasi. Švirkščiančių unitazų čia tikrai nepamatysime, nors retkarčiais pasisvečiuoti leis ir ne tik tapybos meną propaguojančius kūrėjus. Bet rimtus.