Malta

3600 m. pr. m. e. − statomos įspūdingosios akmeninės Neolito laikotarpio šventyklos. Jos senesnės ir už Stounhendžą, ir už Egipto piramides;
750 m. pr. m. e. − pasirodo finikiečių prekeiviai, Malta tampa jų prekybos punktu;
210 m. pr. m. e. − ateina romėnai;
60 m. − Šv. Pauliaus laivas sudūžta prie Maltos krantų, taip Maltoje atsiranda krikščionys ;
870 m. − arabų invazija, padariusi didelę įtaką ne tik maltiečių kalbai, bet ir žemės ūkiui;
1091 m. − normanų užkariavimas;
1530 m. − Malta dovanojama Šv. Jono Jeruzaliečio Ordino (Maltos Ordino) Riteriams;
1565 m. − didžioji apsiaustis (Maltą puola Osmanų imperijos turkai);
1798 m. − Napoleono armija išveja Maltos riterius;
1800 m. − atvyksta britai ir Malta tampa Didžiosios Britanijos kolonija;
1940 m. − Antrasis pasaulinis karas;
1964 m. − Maltos nepriklausomybės paskelbimas;
1974 m. − Respublikos paskelbimas;
2004 m. − Malta tampa Europos Sąjungos nare.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos politinė sistema.

Valstybės santvarka – Konstitucinė Respublika. Šaliai vadovauja Prezidentas, kurio vaidmuo daugiau reprezentacinis, o reali valdžia yra ministro pirmininko rankose. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų Atstovų tarybai.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos savivaldybės.

Nuo 1993 m. Malta padalyta į 68 savivaldybes − 54 Maltos saloje ir 14 Gozo saloje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Maltos žemėlapis.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos geografija.

Malta – nedidelė Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. Gražus kraštovaizdis, uolėtos pakrantės, ramios įlankos, smėlėti paplūdimiai ir skaidri jūra traukte traukia poilsiautojus ir povandeninio nardymo mėgėjus.

Šaliai priklauso Maltos, Gozo, Komino bei negyvenamos Kominoto ir Filfla salos, o jų bendras plotas vos 316 km².

Maltos sostinė ir svarbiausias uostas – Valeta (virš 7 tūkst. gyventojų), o didžiausias miestas – Birkirkara (virš 22 tūkst. žmonių).

Unikalios yra neolito amžiaus Maltos megalito šventyklos. Hal Saflynio požemis yra vienintelė pasaulyje priešistorės požeminė šventykla.

Maltos klimatas tipiškas Viduržemio jūros regionui – vasaros yra šiltos ir sausos, dvelkiant gaiviems jūros vėjams, kaitintis saulėje galima daugiau nei 12 val. per dieną, o žiemos – švelnios ir drėgnos, mat pučia karšti Afrikos vėjai siroko, atnešdami Sacharos šilumą, degintis galima vidutiniškai 5-6 val. per dieną. Maudynių sezonas Maltoje tęsiasi beveik ištisus metus. Tinkamiausias metas keliauti į Maltą yra vasario-spalio mėnesiai. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį +12 °C, liepos menesį +27 °C.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos ekonomika.

Malta turi nedaug iškasenų, neskaitant klinčių. Žemės ūkis yra suvaržytas dėl salos akmenuoto paviršiaus, todėl į šalį turi būti importuojami maisto produktai. Malta remiasi lengvąja pramone, turizmu, laivų statyba, jų priežiūra, bei remontu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra bulvės, vynuogės, kviečiai, miežiai, pomidorai, citrusas, gėlės, žalieji pipirai.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos demografija.

Populiacijos kitimas 1961 – 2003 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais.

Maltoje gyvena apie 400 tūkst. žmonių, dauguma jų yra maltiečiai. Tai labai urbanizuotas kraštas – net 94 % maltiečių gyvena miestuose.^[1] Vienam kvadratiniui kilometrui šalyje vidutiniškai tenka net 1 298 žmonės. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir vienas iš didžiausių pasaulyje. 2003 m. apskaičiavimais, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Maltoje yra 92,8 % (92 % vyrams, 93,6 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo – 79,44 metų (77,21 vyrams, 81,8 moterims) (2009 m. apskaičiavimai).^[1] Gyventojų amžiaus struktūra:^[1]

0-14 metų: 16,1 %
15-64 metų: 69,4 %
virš 65 metų: 14,5 % (2009 m. apsk.)

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak 2005 m. apklausos, 97 % gyventojų gimtoji kalba yra maltiečių, 2 % – anglų. Abi šios kalbos Maltoje yra oficialios. Be to, net 92 % gyventojų moka dar bent vieną ir 68 % – bent dvi kalbas neskaitant gimtosios. Iš viso angliškai gali susišnekėti 90 %, itališkai – 66 %, o prancūziškai – 17 % visų gyventojų.^[2] Iki 1934 m. vienintelė oficiali šalies kalba buvo italų.

Maltiečių kalba yra kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 % – iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu. Kalba turi daug dialektų ir skirtumai tokie dideli, kad žmonės iš skirtingų miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.

Bažnyčia Gozo saloje

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Maltos konstitucija yra garantuoja religijos laisvę. 98 % gyventojų yra Romos katalikai.^[1] Pasak 2005 m. apklausos, 95 % Maltos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar 3 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“.^[3] Pagal šiuos duomenis Malta yra pati religingiausia Europos sąjungos valstybė. Šalyje yra daugiau nei 360 bažnyčių, tad vienai bažnyčiai tenka tik truputį daugiau nei 1000 gyventojų. Taip pat Maltoje yra viena mečetė ir apie 3000 nuolat gyvenančių musulmonų, bet daugelis jų yra užsieniečiai arba natūralizuoti piliečiai.^[4]